šniautas

šniaũtas sm. (2) Pžrl, Snt, (4) Gl menk. 1. snukis: Įverk šniaũtan dratą, tai tekis neraus kiemo Lš. ^ Ir tu dar ką išmanai, katės šniaũte! Mrj. 2. Gž veidas: Nelįsk – gausi į šniaũtą Snt. Aš jam tai būčia gerai šniaũtą išdaužęs Žal. ║ burna: Prisikimšo pilną šniaũtą košės ir murma po nosia Al.